2015 in review

The WordPress.com stats helper monkeys prepared a 2015 annual report for this blog.

Here’s an excerpt:

A San Francisco cable car holds 60 people. This blog was viewed about 500 times in 2015. If it were a cable car, it would take about 8 trips to carry that many people.

Click here to see the complete report.

Reklama

KALĖDINIS ATVIRUKAS

Atvirukas

Kalėdos – tai šiltas ir jaukus metas, kviečiantis prisimintis artimus bei mylimus. Pats paprasčiausias būdas parodyti dėmesį – sveikinimas, kurį nebūtinai turi lydėti brangiai kainuojanti dovana. Kažkada mano mama pasakė, kad pačios jaukiausios ir mieliausios dovanos – savo rankomis sukurtos, o bekuriant apie tą žmogų, kuriam bus skirta, būtinai galvota ir jam didžiausios laimės linkėta. Su laiku supratau, kad gal gamyklinio poršo ir neatsisakyčiau, bet iš draugės gautas rankų darbo atvirukas išties pradžiugintų  ne ką mažiau.

Žiemos šventės, tai būtent tos šventės, kai galima užrašyti ir išsiuntinėti šusnį sveikinimo atvirukų visiems artimiems ir mylimiems žmonėms. Gražu ir miela gauti atviruką, pirktą knygyne, tačiau išties nepaprastai sujaudina ir sušildo rankų darbo atvirukai. Mano kolekcijoje yra siuvinėtų, pieštų, aplikacijomis išklijuotų atvirukų – ačiū, draugai! Na, o aš kuriu foto-atvirukus, apie juos ir papasakosiu šiame straipsnyje.

Skaityti toliau

Asmenukė. Ups…. Aš ir vėl tai padariau!

selfistambBritų moklininkai įspėja: dažnas asmenukių darymas kenkia psichikai! Tik nepatikslina, kieno – ar tų, kurie daro, ar tų, kurie žiūri 😀 Fotografavimo mokytoja Karina Krisikaitytė (Fotoklase.lt) patars, kaip sukurti kokybišką bei gražią asmenukę, kuri ir autorių džiugintų, ir kitų netrikdytų.

Kažkada, ne taip seniai, asmenukės buvo vadinamos autoportretais ir kurdavo tuos autoportretus išskirtinai vaizduojamojo meno atstovai: fotografai, dailininkai, vienas kitas skulptorius. Na, o šiais laikais, kai fotoaparatai tapo daugelio neatsiejama kasdienybės detale, autoportretai virto asmenukėmis ir daro juos visi, kas netingi. Kažkas šiaip, kad savimi pasigrožėt ir kitiems parodyt, o kažkam išties svarbu įamžinti savo atvaizdą nuotraukoje, pvz., kad būtų galima  vizualiai sekti ir įvertinti kūno pokyčius (liekniejančioms) arba susigaudyt, tinka šis rūbų derinys ar nelabai (iš šono geriau matosi, ar ne?).

Skaityti toliau

Svarbu ne tik tai, kas svarbiausia!

“Neklysta tik tas, kas nieko nedaro” – ko gero visiems teko girdėti ar skaityti šią sparnuotą frazę. Ir taip, išties, jei jau imiesi kokios veiklos, tai žiū jau ir prisidirbai 🙂 Laimei, fotografija – ne chirurgija, tad kažkokios kritinės žalos savo foto-klaidomis nepadarysime (nebent tai vestuvinės nuotraukos, o nuotaka labai jautri asmenybė, tuomet pasekmės sunkiai nusakomos), o ir galimybių taisytis turime daugiau, nei chirurgai. Tačiau be abejo geriau, kad tų klaidų būtų kuo mažiau net ir kasdieniuose, buitiniuose kadruose, todėl keliuose kituose straipsniuose fotografavimo mokytoja Karina Krisikaitytė (Fotoklase.lt) aptars dažniausiai pasitaikančias.

Skaityti toliau

NAUJAGIMIO FOTOGRAFAVIMAS. III DALIS (kompozicija).

1088_originalKo gero teko pastebėti, kad kai kurios nuotraukos džiugina akį, jas norisi vėl ir vėl žiūrėti, o kai kurios – ne. Lyg ir viskas gerai: spalvos gražios, mažylio mimika gyva, nuotrauka ryški, o kažkas vis tik ne taip. Tas “kažkas” dažnai būna susijęs su neteisinga kompozicija, nes tai, kas svarbiausia, mes linkę talpinti kadro vidury, o tai taip vadinamas “mirties taškas”, nuotrauka gaunasi pernelyg statiška, todėl neįdomi. Ką verta žinoti, kad gautume ne tik ryškius, gražius, techniškai tvarkingus, bet ir kompoziciškai patrauklius, harmoningus, dinamiškus kadrus? Patarimais dalinasi fotografijos mokytoja Karina Krisikaitytė (Fotoklase.lt).

Skaityti toliau

“Man pavyko – pavyks ir jums!“

Prieš gerus dešimt metų gražios nuotraukos tebuvo didelis noras. Vaikystės svajonė, mat dar vaiku būdama pirmą kartą paėmiau į rankas fotoaparatą, regis “zenit“, ir išgirdau žodžius “išlaikymas“, “diafragma“. Pačiūpinėjau juostelę, patupėjau raudonos šviesos užlietame vonios kambaryje, net kelis kadrus nutraukiau ir jie buvo išryškinti! Bet tai ir viskas. Nuo tada svajojau apie fotoaparatą ir nuostabias nuotraukas, man tai buvo ir yra tolygu kažkokiam stebuklui: spragt ir pagavai akimirką, sustingdei ilgam laikui dalelę begalybės.

Skaityti toliau