Aš ir mano vaikystės draugas

mazylis021r

Vaikystės draugai net ir sulaukus brandaus amžiaus kelia ypatingus jausmus, ir nesvarbu, jei bendravimas kažkada nutrūko. Tereikia vėl susitikti, ir prisiminimai apie mūšius sniego gniūžtėmis ar žygius į kaimynų sodą obuolių atgyja, lyg būtų buvę vakar. O kaip smagu susitikus pavartyti vaikystės nuotraukų albumą, kuriame yra bent viena, pati pačiausia, nuotrauka su draugu!

Tad verta šiam reikalui skirti pakankamai dėmesio ir, jei jūsų mažylis turi draugą, bet vis dar neturi bendrų nuotraukų (ar turi jų mažai), – pats laikas organizuoti draugų susitikimą ir čiupti fotoaparatą į rankas. Išnaudokite kiekvieną progą, kad įamžintumėte vaikų buvimą  kartu, jų žaidimus, emocijas, nes gal būtent ši draugystė bus labai reikšminga jūsų mažyliui ateityje, gal būtent šitas draugas prisiminimuose išliks kaip pats geriausias, ir jūsų užaugęs vaikas šiltai šypsosis, žvelgdamas į vaikystės nuotraukas, kuriose jis su pačiu tikriausiu, brangiausiu draugu.

Gimtadienis – puiki proga!

Viena palankiausių progų pafotografuoti draugus kartu – gimtadienis. Tad kaskart, organizuodami vaiko šventę ar ruošdamiesi keliauti į svečius skanauti torto, nepamirškite fotoaparato (o tai visai tikėtina, juk išsiruošimo šurmulys taip įtraukia!). Fotografavimas šventės metu gali būti ir atsitiktinis, nesurežisuotas, ir priminti kažkokio iš anksto sugalvoto siužeto įamžinimą.

Kad rezultatas nenuviltų, jam bet kuriuo atveju būtina pasirengti. Todėl dar išvakarėse ištuštinkite fotoaparato atminties kortelę ir įkraukite maitinimo elementą, o kai tai atliksite, padėkite fotoaparatą jums matomoje vietoje, kad laikui atėjus jis pats primintų apie svarbių akimirkų įamžinimą. Šiuos veiksmus apskritai verta paversti taisykle – tai padės išvengti apmaudo jausmo, apninkančio, kai atsiradus galimybei nufotografuoti kažką įdomaus paaiškėja, kad fotoaparatas išsikrovęs arba kad naujoms nuotraukoms trūksta vietos.

Šventės metu svarbu užfiksuoti ne tik svečių priėmimo ir dovanų įteikimo veiksmą ar noro sugalvojimo bei žvakučių užpūtimo ceremoniją. Būtinai pykštelėkite kelis kadrus, kai vaikai žais, bendraus, nes būtent tokios akimirkos pačios gyviausios ir iškalbingiausios. Beje, tokios nuotraukos – įdomiausios.

Pasivaikščiojimas su draugu

Ir tokiu atveju prigriebkite fotoaparatą. Laukas – dar viena puiki vieta bičiuliams fotografuoti. Tai gali būti tiek žaidimų aikštelė miesto daugiabučių kieme, tiek erdvus kaimo sodybos kiemas ar jauki pieva pamiškėje. Svarbiausia, kad vaikai būtų užsiėmę, žaistų ir bendrautų.

Be abejo, galima nufotografuoti ir tvarkingai greta sustatytus vaikučius, drausmingai žvelgiančius į objektyvą bei žaviai besišypsančius, – tokia nuotrauka taip pat ras vietą vaikystės nuotraukų albume. Tačiau venkite taip fotografuoti nuolat, nors gal šitaip ir paprasčiau. Verčiau leiskite vaikams užsiimti tuo, kas jiems įdomu, o patys tuo tarpu paieškokite tinkamos vietos ir „gaudykite“ fotoaparatu tikras, nesurežisuotas akimirkas.

Ar visi matyti?

Fotografuoti du ar juolab tris vaikus gerokai sudėtingiau nei vieną, nes tenka labiau pasukti galvą, paieškoti tinkamos krypties, kad geriau atsiskleistų visų nuotraukos dalyvių nuotaikos. Kokie gi pagrindiniai sunkumai tyko ir kaip juos įveikti?

Tobula, jei kadre matyti visi veidukai ir jie yra visiškai arba beveik visiškai pasukti į fotoaparato pusę. Tačiau dažniau nutinka taip, kad vienas pasisukęs tinkamai, o kitas – nusigręžęs. Tokiu atveju bandykite pakeisti savo vietą, kad visi veidai, tegu ir pasukti šonu (profiliu), taptų matomi kadre. Kitas būdas – kokiu nors netikėtu garsu, pvz., sušvilpus švilpuku, trumpam atkreipti vaikų dėmesį. Kartais tiesiog nėra galimybės užfiksuoti gerai matomus visų, esančiųjų kadre, veidus, ir tai išties nėra labai būtina, ypač jei tai ne vienintelis tos dienos kadras, – vėliau „gaudykite“ kitų vaikų veidukus. Jei naudojate taškinį fokusavimą ir mažą ryškumo gylį, fokusuokite tą veiduką, kuris kadre tuo metu svarbiausias (geriausiai matomas, kompoziciškai yra tinkamiausioje vietoje ir pan.).

Šviesos kryptis

Pati tinkamiausia daugeliu atveju būtų tiesioginė šviesos kryptis: šviesos šaltinis, pvz., langas, yra priešais fotografuojamus vaikus, už fotografo nugaros. Tad jei tik galite patogiai įsitaisyti prie lango, kad visas kambarys būtų matomas kaip ant delno, būtinai pasinaudokite tokia galimybe. Tiesioginė šviesos kryptis duos stipriausią apšvietimą, o tai padės išgauti geriausią įmanomą nuotraukų kokybę. Fotografuodami lauke stebėkite, kad saulė būtų jums už nugaros, net jei ji slepiasi už debesies.

Taip pat gerai, kai šviesa krinta iš šono, ypač jei modelių veidukai pasukti šviesos šaltinio link. Šoninė šviesa puikiai paryškina bruožus, suteikia realistiškumo. Tačiau kai vaikai įsijautę į žaidimą, ne visada jų veidukai bus pasukti tinkama kryptimi, t. y. į šviesos šaltinio pusę. Tuomet tenka laukti, o tai reiškia prarastą galimybę „sugauti“ daugiau įdomių kadrų. Tokiu atveju galima mėginti fotografuoti prieš šviesą, t. y. kai jos šaltinis yra priešais fotografą.

Šiuo atveju mums teks pakoreguoti fotoaparato automatikos darbą, nes antraip bus didelė tikimybė gauti nuotraukas, kuriose vaikai – tiesiog tamsūs siluetai.

Kas ta ekspokorekcija?

Ekspokorekcija, arba kitaip – ekspozicijos išlyginimas (kompensavimas), – tai tokia funkcija, kuri leidžia pakoreguoti pirminius automatinius nustatymus ir gauti pagal poreikį tamsesnį arba šviesesnį kadrą. Praverčia ne tik fotografuojant priešais šviesą, bet ir fotografuojant kažką tamsaus ant tamsaus fono arba, atvirkščiai, – labai šviesaus ant šviesaus fono (automatinis režimas tokiais atvejais „mėgsta“ baltą ar juodą spalvas paversti pilka).

Šią funkciją turi visi be išimties šiuolaikiniai fotoaparatai, net tie, kurie integruoti į išmaniuosius telefonus. Ekspokorekcijos funkcija valdoma pasitelkus sugraduotą liniją su strėliuke, kuri paprastai būna nustatyta ties nuline padala, t. y. centre. Ši funkcija aktyvuojama mygtuku, pažymėtu +/-, o jei jūsų fotoaparatas yra su liečiamuoju ekranu, – tiesiog bakstelėjimu į sugraduotą liniją.

Sukant valdymo ratuką arba maigant valdymo mygtukus (priklauso nuo konkretaus fotoaparato modelio) keičiamas ekspokorekcijos rodmuo. Jei strėliukę ant sugraduotos linijos stumtelsime į kairę – kadras taps tamsesnis (neigiama ekspokorekcija), jei į dešinę – šviesesnis (teigiama ekspokorekcija).

Pakeitus šviesos kryptį, svarbu nepamiršti grąžinti rodmens į pradinę padėti.

Atsarga gėdos nedaro

Jei fiksuojama akimirka svarbi, būtinai darykite kelis vienodus kadrus. Jums padės serijinio fotografavimo funkcija. Tačiau iš esmės, kuo nuotraukos įvairesnės, tuo smagiau, todėl dažniau

keiskite fotografavimo vietą, kartais nusileiskite žemiau, o retkarčiais kilstelėkite fotoaparatą net virš savo galvos. Prieš tai būtinai atitolinkite vaizdą, kad užgriebtumėte daugiau erdvės. Smagu vartyti albumą, kuriame ne tik portretai stambiu planu, bet ir bendraplanės nuotraukos, kuriose vaikai visu ūgiu, o ir matyti žaidimų erdvė.

Bus apmaudu, jei tik pripyškinę pilną atminties kortelę pastebėsite, kad nustatymai buvo netinkami ir kadrai per tamsūs ar per šviesūs. Tad dažniau žvilgtelėkite į jau nufotografuotus kadrus ir, jei reikia, keiskite nustatymus.

—-

Fotografuokite mažuosius draugus dažniau, juk gali būti, kad būtent jūsų darytos nuotraukos kažkada sužadins prisiminimus ir pastūmės brūkštelėti žinutę: „Labas, drauge, senokai matėmės!“.

 

Tekstas spausdintas 2016 m., birželio mėn. žurnale „Mažylis“

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s