Gaudome emocijas objektyvu

DSC07086r

Ryškios, gerai pagautos emocijos – štai kas labiausiai traukia dėmesį vykusioje nuotraukoje. Žvelgiame į nuoširdžią mažylio šypseną  ir mūsų veide taip pat pražysta šypsnys, pamatom sustingusią ant skruosto ašarėlę ir netikėtai pajuntam gumulą gerklėj, o sugautas kadre juokas iššaukia džiugios nuotaikos antplūdį.

Pakanka pavartyti šeimos albumą, kuriame daug nuotraukų su įvairiomis mūsų mylimukų emocijomis ir nuotaikos tarsi kaleidoskopas keičia viena kitą. Išties, ko gero, visiems tėvams tiesiog smagu ir malonu peržiūrinėt savo vaiko nuotraukas, kuriose jis juokiasi ar verkia, o gal tiesiog labai rimtai žvelgia, visai kaip prosenelis iš anava to seno kadro.

Būna, kad užfiksuotos kadre emocijos nesukelia jokios reakcijos, gal tik lengvą nustebimą, nes jos netikros, suvaidintos. Štai liepė mama „nusišypsok“, ir vaikutis lyg kareivėlis stoja į „tinkamą“ pozą ir padaro „teisingą“ veido išraišką. Žinoma, tikslas pasiektas – vaikas kadre šypsosi, tačiau tokia nuotrauka ne itin verta dėmesio ir patiks nebent močiutei ir diedukui, nes jiems jų vaikaitis bet koks ir bet kada patinka be išlygų. Tačiau ar tokia nuotrauka džiugins pačius? Ko gero, ne, tad geriau „nedresuoti“ savo mažųjų sustingt kažkokiose pozose ir tik užmačius nukreiptą į juos objektyvą išsišiept „budinčia“ šypsena.

Tad ko gi reikia, norint sugauti kadre tas gyvas, natūralias emocijas ir išraiškas? Aptarkime, kuo ypatingi vaikystės tarpsniai ir kaip nuo jų priklauso fotografo elgesys.

Kūdikiai – laisva liaudis

Kūdikiai (vaikai nuo gimimo iki vienų metukų) – tai emociškai pati laisviausia ir atsipalaidavusi liaudis. Užsimanys toks mažylis paverkt – ir niekas jo nesustabdys, jis verks garsiai ir nuoširdžiai, na, o jei kažkas prajuokins, tai kvatos iki žagsulio. Tačiau į mamos įsakmų „nusišypsok!“ gali tiesiog nesureaguoti ir rimtu veidu toliau veiks tai, kas jam tuo metu įdomu, pvz. apžiūrinės savo kojyčių pirštukus.

Kūdikystės laikotarpyje verta išskirt naujagimystę – tai pirmasis gyvenimo mėnuo. Iš vos išvydusio pasaulį žmogaus galima tikėtis tik netyčia sugauto šypsnio ar akių kontakto, nes tokie mažučiai dar nelabai moka žvilgsnio ir apskritai ne per labiausiai reaguoja į tai, kas vyksta aplink. Tad fotografui belieka tiesiog gaudyti tas atsitiktines akimirkas, kai mažylis šypsosi, žiovauja ar žaviai raukosi. Stebėkite, kokiu laiku vaikutis šypsosi dažniausiai, pavyzdžiui, gal pavalgęs, gal iškart po miego, o gal tik užsnūdęs? Ir būkite pasiruošę fotoaparatą.

Pažvelk į mane!

Vėliau akytės pamažu pradeda žvalgytis, ima busti noras pažinti jį supantį pasaulį, mažylis stengiasi sufokusuoti žvilgsnį, ypač jei pasitaiko kažkokios kontrastingos, ryškios detalės. Taip pat vis dažniau atsiliepia į artimo žmogaus šypsena. Tuomet jau galima bandyti būtent fotografavimo metu iššaukt šypseną ar atkreipt dėmesį ir sugauti tiesų žvilgsnį. Dėmesiui atkreipti puikiai tinka įvairūs piešiniai, kuriuos galima pritvirtinti prie objektyvo. Pradžioj tiks juodi-balti, kontrastingi vaizdai, nes būtent tokius mažylis geriausiai pastebės. Na, o vėliau juodas- baltas spalvas galima keisti gyvesnėmis, ryškesnėmis. Labiausiai tinka raudona, oranžinė, skaisčiai mėlyna ar žalia, ypač puikiai veikia, kai derinamos kontrastuojančios spalvos, pvz. žalia ir geltona.

Pats paprasčiausias tokio piešinio variantas: balto popieriaus lapo centre iškirpama skylė, per kurią būtų galima prakišti objektyvą. Aplink skylę nupiešiamas, pavyzdžiui, „veidas“: juodi skrituliukai – akys, lenkta linija – šypsena. Vėliau „veidas“ piešiamas spalvotas. Taip pat galima pagaminti sudėtingesnę, bet tuo pačiu ir patvaresnę bei smagesnę alternatyvą – ant objektyvo užmaunamą nertą gyvūnėlį. Tokių nėrinių pagalba galima ne tik atkreipti mažylio dėmesį, tačiau ir sukelt gyvų emocijų pliupsnį, bei tuo pačiu sukurti gyvą, ryškų kadrą.

DSC07390r

Jei nėrimas vašeliu ir kiti rankdarbiai – ne visai jūsų sritis, galima įsigyti užmaunamą ant rankos lėlę, kuri ir fotoaparatą leis laikyti, ir trauks vaiko dėmesį.

Kū-kū!

Kuo mažylis vyresnis, tuo sudėtingiau tampa jį nufotografuoti, nes dažnai ir dėmesio nebekreipia (o ir kur gi kreips, kai aplink tiek daug visko įdomaus ir neištyrinėto!), ir net nusisuka, kai pamato fotoaparatą. O jei jau geba, ima ir nuropoja/nueina į kitą pusę ar į fotografavimui nepatogią vietą. Tokiu laikotarpiu, norint nukreipti dėmesį nuo fotoaparato ir fotografavimo į tai, kas vaikui įdomu (ir tuo pačiu gauti gyvomis emocijomis nušviestą veiduką fotografavimui patogioje pozicijoje), į pagalbą galima pasitelkti žaidimą. Pvz.: puikiai veikia paprasčiausias žvilgčiojimas iš už fotoaparato su garsiu „ku-ku!“. Taip pat tinka įvairūs švilpukai, mirksintys ir garsus skleidžiantys žaislai ir panašūs daiktai. Svarbu, kad jie būtų vaikui dar nematyti/negirdėti ar matyti/girdėti senokai ir jau prisimiršę. O gal smagaus juoko sukels lankelis su zuikio ausytėmis ant fotografo galvos? Ieškokite, bandykite ir būtinai rasite, kas pralinksmins jūsų mažylį ir suteiks progą sugautą akimirką įamžinti nuotraukoje.

Bėgliai…

Sudėtingiausias laikas fotografui ateina tuomet, kai kūdikis pradeda ropoti ar vaikščioti. Pasodini mažylį geroje vietoje ir kol atsitrauki reikamu atstumu, kad nufotografuoti, jo jau ten nebėra. Tikras vargas! Tokiais atvejais bandykite vaikutį kažkuo sudominti, kad jis kiek ilgiau pasėdėtų ten, kur reikia. Tam tinka patys įvairiausi daiktai – mažiesiems dažnai įdomu viskas, kas nauja.

Tačiau svarbu pagalvoti apie tai, kaip tas ar anas daiktas žiūrėsis nuotraukoje. Puiku, jei daiktai derės su vaiko tuo metu vilkimų rūbelių stiliumi ir aplinka. Bet taip pat gerai, jei norėsite įamžinti tą kasdienį, naminį vaizdą, kuriame jūsų atžalėlė smagiai šypsosis prie ką tik iškraustytos puodų spintelės virtuvėje.

Sutikimas fotografuotis

Pasiekęs darželinį amžių vaikas paprastai jau kalba ir turi aiškią nuomonę dėl visko, kuri nebūtinai sutampa su mūsiške. Su tokio amžiaus vaiku būtina tartis ir klausti, ar galima fotografuoti. Jei mažylis nesutinka, tuomet teks luktelt. Dažniausiai neilgai, nes vaikai mėgsta bendrauti ir žaisti, tad jei vaikas nėra verčiamas kažkaip konkrečiai stovėti ir nuolat šypsotis, kėblumų kilti netūrėtų. Tokio amžiaus vaikai mėgsta pasistaipyti, pasimaivyti prieš objektyvą – nedrauskite, tegu šėlsta, o ir tokie kadrai taip pat smagūs. Vietoj drausminimo, kuris greičiausiai sugadintų nuotaiką ir fotografui, ir modeliui, pabandykite nukreipti vaiko dėmesį: paklauskite ko nors mažyliui aktualia tema, pvz.: kaip sekėsi darželyje, kas labiausiai patiko paskutiniame žiūrėtame filmuke, prisiminkite įvykius, kuriuose vaikas dalyvavo. Išgyventos nuotaikos atsikartos vaiko veide ir jūs turėsite progą įamžinti nesuvaidintą emociją, veiduko išraišką. Bendraukite ir žaiskite – štai pagrindinės taisyklės, kurios veikia fotografuojant ne tik vaikus!

Bendri patarimai

  • Fotografavimui pasiruoškite iš anksto: pasirinkite vietą, laiką ir nustatykite fotoaparatą. Nepamirškite pakrauti elemento ir atlaisvinti vietos atminties kortelėje.
  • Vietą rinkitės pačią šviesiausią – prie lango, pačiu šviesiausiu paros laiku. Stebėkite, kad šviesa tolygiai apšviestų mažylio veiduką, o patys su fotoaparatu įsitaisykite taip, kad langas būtų jums už nugaros, tik neuždenkite vaiko savo šešėliu.
  • Gaudote atsitiktinį kadrą, nes štai – mažasis taip žaviai šypsosi ar juokingai raukosi? Tokiais atvejais padės iš anksto paruoštas fotoaparatas – turėkite jį visada po ranka, su įjungtu auto režimu, kad  nepritrūktumėte kaip tik tų kelių sekundžių – kol nustatinėsite fotoaparatą, akimirka pabėgs.
  • Jei nuotraukos gaunasi išplaukusios, neryškios, tikėtina, kad apšvietimas per silpnas, tad verta palaukti stipresnės šviesos, o gal pakaks pereiti prie kito lango? Bet kuriuo atveju neverta naudoti blykstės, ypač jei turite tik tą, kuri fotoaparato viduje. Nuotraukos gausis neišraiškingos, plokščios, plastikinių spalvų, o ir juodi, aštrūs šešėliai nepuoš, nekalbant apie peršviestą mažylio veiduką. Tad geriau palaukti tinkamesnio oro (neapniūkusio, saulėto) ir fotografuoti natūralioje dienos šviesoje.
  • Jei mažylis jau tokio amžiaus, kad geba apsiversti, bando stotis bei ropoti, pravartu pasitelkt kitą suaugusį žmogų į pagalbą, ypač, jei fotografavimui pasirinkote aukštesnę vietą, pvz. sofą ar lovą. Kol jūs gaudysite akimirkas, pagalbininkas gaudys mažylį.
  • Kad geras nusiteikimas neišgaruotų pernelyg greit, tiek fotografas, tiek mažylis turėtų būti sveiki, sotūs ir pailsėję, na, o mažajam modeliui pravartu ir sauskelnes pakeisti prieš sodinant priešais objektyvą.

Nepamirškite, gera nuotaika – svarbiausia!

Straipsnis publikuotas 2016 m. balandžio mėn. žurnale “Mažylis“

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s